- silsėti
- silsė́ti, sìlsi (sìlsia, sil̃si SlavXIII3), -ė́jo Š, DŽ, NdŽ, LD191(Ukm, Skp) 1. intr. pavargus nedirbti, nieko neveikti, ilsėti: Jau antra diena kaip sìlsu Slnt. Silsė́k da, silsė́k – paspėsi Slm. Teip silsė́t, šiltai apvyniot tai gerai Alks. Nu, eit suvedžiot gi gyvuliai, tada – silsė́t Mžš. Nesilsė́jęs keturius pūdus atsinešdavau Dglš. Rado mus sìlsinčius Kdn. Dabar ar sìlsia, ar skubia, tai vis su pamislijimu ir miera BM115(Ppl). Pakukuočia matutei, svirnely begulančiai…, lovytėlėj silsiančiai BzBkXVIII160. Mano mergelė svirnely besilsinti J. Sūnelį guldysi, duris uždarysi, tesilsiẽ JD11. | refl. M, L, Rtr, Š: Ne tiek dirba, kiek sìlsis Ds. Gerai silsė́teis, ale gerai ir dirbt Trgn. Nė pats silsė́jos, nė mum davė atsipūst Kair. Tei sunku, ka turiu silsė́tis i silsė́tis [p]Čk. Silsė́ties liepa, neprūnyti Krš. Su tamstos tėvuku abu silsė́joms Km. Gyvulys, kai sotus, ir sìlsiasi Pc. Pagėrę arbatos, silsimės, tįsodami ant samanų patalo M.Katk. Kaip ekmuo tu nori visados silsėtis Tat. Žemė tartum silsisi po amžinų kovų V.Piet. Ant minkšto patalėlio svirnely silsėjaus (d.) Tj. Tris dienas, tris naktis keleliu ėjau, ketvirtoj naktelėj girioj silsėjaus LMD(Mšk). ║ prk. ramiai būti (palaidotam): Savo smertele numirė ir galės silsė́t Mžš. | refl.: Vai seniai mano tėveliai silsiasi aukštam kalnely (d.) Vlkv. 2. tr. ilsinti: Sėskis, mergele, in pradalgėlio, silsėk kojeles, baltas rankeles (d.) Žl. 3. refl. būti nesėtam: Daug metų žemė silsėjos Ėr. \ silsėti; atsilsėti; išsilsėti; pasilsėti; prisilsėti
Dictionary of the Lithuanian Language.